Pavasaris asocijuojasi su jaunyste. Tai patvirtino iš 6 kaimyninių šalių (Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos) susirinkę jaunieji nefrologai į konferenciją Kaune „Interaktyvioji nefrologija ir kompetencijų ugdymas“, vykusią gegužės 17 d. Prieš 3 metus prof. I. A. Bumblytė pradėjo kasmet organizuoti Lietuvos jaunųjų nefrologų mokyklas Rumšiškėse. Tai padėjo arčiau susipažinti Vilniaus ir Kauno nefrologiniam jaunimui, „spręsti įdomias“ nefrologines klinikines situacijas, o šiemet dalyvių ratas išsiplėtė – atvyko delegacijos iš Lenkijos, Latvijos, Estijos. Kartu konferencijoje dalyvavo ir šiuo metu Kaune besistažuojantys Bresto (Baltarusija) ir Lucko (Ukraina) nefrologai (pagal inkstų seserų programą, kurioje Kauno centras dalyvauja net nuo 1997 m.).
Prieš konferenciją visi dalyviai buvo pakviesti apsilankyti LSMUL KK Nefrologijos klinikoje. Prof. M. Tepel, prof. A. Wiecek ir jaunieji nefrologai buvo sužavėti Nefrologijos skyriaus ir hemodializių salių patalpomis: kaip šviesu, kaip patogu ligoniams ir personalui. Kaip vienas iš veteranų, galiu paliudyti – per pastaruosius 7 metus Nefrologijos klinika labai pagražėjo ir atsinaujino – negėda rodyti svečiams.
Pirmą konferencijos pranešimą „Inkstų transplantacija, molekulinis monitoringas, biomarkeriai nefrologijoje“ paskaitė prof. Martin Tepel iš Pietų Danijos universiteto. Jo vizito į Kauną istorija gana įdomi. Dieną prieš konferenciją vyko Nefrologijos klinikos gydytojos Vaidos Petrauskienės disertacijos „Galutiniu inkstų nepakankamumu sergančių pacientų kraujagyslių kalcifikacija, susiję veiksniai ir svarba baigtims“ gynimas. Ieškant gynimo tarybos nario – užsieniečio, pažįstami danai pasiūlė prof. M. Tepel kandidatūrą, sako, jis sutinka važiuoti į Kauną. Kai Vaida „atsivertė“ internetą – apstulbo – prof. M. Tepel mokslinio domėjimosi sritys – tai molekulinis monitoringas, proteomikai, receptoriai, o publikacijos – garsiausiuose žurnaluose. Kaip vėliau sakė pats profesorius – jis domisi fundamentine nefrologija, o praktiški danai jį paprašė dirbti ir klinikinį darbą. Prof. M. Tepel – malonus, „šiltas“ žmogus ir davė daug naudingų patarimų, kaip toliau vystyti mokslą Nefrologijos klinikoje. Beje, V. Petrauskienės disertacijos gynimas praėjo sėkmingai ir ji tapo 12-ąja mūsų buvusia rezidente, apsigynusia disertaciją. Nors būdamas patyrusiu ekspertu biožymenų srityje, kurią plačiai išanalizavo, prof. M. Tepel nurodė ir jų tyrimo panaudojimo klinikoje ribotumą: sudėtingumą ištirti, kainą, neaiškumą dėl jų panaudojimo gydymo taktikai parinkti. Klausytojams patiko profesoriaus dažnai vartotas terminas „preciziška medicina nukreipta į individą“.
Kitas kviestinis konferencijos lektorius buvo prof. A. Wiecek iš Katovicų (Lenkija) universiteto, kuris jau trečią kartą lankėsi Kaune. Tai vienas žymiausių lenkų nefrologų, buvęs Europos ir Lenkijos nefrologų asociacijų prezidentas ir didelis Kauno nefrologų draugas. Prof. A. Wiecek kalbėjo labai aktualia visiems nefrologams tema – kaip prailginti persodintų inkstų veikimą, kad nereikėtų pakartotinų jų transplantacijų. Tai priklauso ir nuo donorų (kurie vis vyresni ir nesveikesni), nuo imunosupresinio gydymo (nei per daug ir nei per mažai), pagaliau nuo paciento motyvacijos ir tvarkingo vaistų naudojimo. Prof. A. Wiecek vadovaujamame centre kasmet atliekama daugiau nei 100 inksto transplantacijų (daugiau negu Lietuvoje) ir atliekami rimti tyrimai inkstų transplantacijų rezultatų pagerinimui.
LSMU prof. Briedis nefrologams pasakojo apie biologinių molekulių bei biologiškai panašių ir generinių preparatų kūrimą, jų ypatybes ir skirtumus.
Patyrusius profesorius tribūnoje pakeitė jaunimas su trumpais moksliniais pranešimais. 2 pranešimai buvo iš Katovicų: apie metabolinę acidozę po inksto transplantacijos ir klostridinės infekcijos profilaktiką. Prof. A. Wiecek rezidentai pristatė labai gerai metodiškai atliktus mokslinius tyrimus, svarbius klinikinėje nefrologijoje. Kauno jaunuosius nefrologus atstovavo A. Bura, kuris nustatė, kad ankstyvame periode po inksto transplantacijos ryškiai mažėja raumenų masė ir didėja intraląstelinio vandens kiekis. J. Makevičius iš Vilniaus pateikė duomenis, kad dalinė nefrektomija (kai pašalinama dalis inksto) yra pranašesnė už viso inksto šalinimą, sergant inksto vėžiu.
Paskutinėje konferencijos dalyje sudarius iš dalyvių 7 darbo grupes, dalyvaujant patyrusiems moderatoriams, jaunieji nefrologai analizavo paruoštas klinikines situacijas, kurios paskui buvo aptartos visų konferencijos dalyvių.
Konferencija buvo gerai organizuota, nuotaika buvo puiki, tuo labiau, kad už langų šurmuliavo Kauno gimtadienio šventė.
Prof. Vytautas Kuzminskis
