LNDTA valdybos iniciatyva birželio 14 d. įvyko apvalaus stalo diskusija dėl nefrologinių paslaugų prieinamumo ir pandemijos sukeltų pokyčių.

                  Diskusijoje dalyvavo LNDTA valdyba, atstovai iš „Gyvasties“, Lietuvos inkstų fondo (LIF), Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB), privačių dializių asociacijos.

LNDTA regionų atstovai pristatė nefrologinės pagalbos situaciją prieš pandemiją ir dabar. Nefrologinė pagalba pandemijos metu nebuvo sustabdyta, vyko net inkstų transplantacijos. Tačiau pandemijos poveikis buvo skaudus, mirė nemažai užsikrėtusių Covid-19 pacientų. Labiausiai nefrologinė tarnyba nukentėjo Vilniaus krašte, kuriame dėl Covid-19 infekcijos buvo reorganizuoti stacionariniai skyriai ir uždaryti ambulatorinės HD skyriai Santaros ir Vilniaus m. Universitetinėje ligoninėse. VMUL nefrologai deleguoti dirbti internistais į kovidinius skyrius. Šiuo metu Vilniaus krašte yra tik 18 stacionarinių nefrologinių lovų Santaros klinikose ir todėl atžymimas stacionarinės pagalbos trūkumas. Panaši situacija buvo ir Šiauliuose, bet dabar nefrologijos skyrius atstatytas. Kituose kraštuose stacionarinių nefrologinių lovų skaičius išliko tas pats, tačiau prailgėjo laukimo eilės tiek stacionarizavimui, tiek ambulatorinėms nefrologo konsultacijoms, padaugėjo užleistų lėtinės inkstų ligos atvejų, ilgėjo lovadieniai stacionare (>11 d.), padidėjo mirčių skaičius, trūksta slaugos ir paliatyvios priežiūros įstaigų su HD.

NTB direktorius A. Bagotyrius pristatė duomenis apie laukiančiuosius inkstų transplantacijos. Jų skaičius nuo 2007 m. sumažėjo dvigubai ir dabar laukiančiųjų sąraše tėra tik 117 (iš jų 39 neaktyvūs). Pagrindine to priežastimi nurodomas nepakankamas pacientų švietimas apie inkstų transplantaciją. NTB paruoštas video apie transplantaciją galėtų būti plačiau rodomas pacientams.

„Gyvasties“ prezidentė A. Degutytė atžymėjo, jog labai svarbu pacientą supažindinti su visais 3 pakaitinės inkstų terapijos būdais. Norint pagerinti pacientų paruošimą ir žinias, labai reikalingos pre-dializės mokyklos, įtraukiant ir pacientų artimuosius. Pacientai norėtų, kad HD centruose dažniau juos konsultuotų nefrologai, kad per NTB tinklapį galėtų stebėti savo statusą laukiančiųjų transplantacijos sąraše. Taip pat pacientams trūksta informacijos, kaip ir per kokį skyrių atvykti į ligoninę transplantacijai, kokius dokumentus, vaistus atsivežti. „Gyvastis“ primena, jog gali padėti pacientams dėl psichologinės pagalbos.

Prof. M. Miglinas kalbėjo, kad Lietuva atsilieka pagal PD gydomų pacientų skaičių, reikia plačiau skleisti žinias apie šį metodą, nes veikiančių 4-ių PD centrų pajėgos (Santaros klinika, VMUL, LSMUL KK ir Klaipėdos respublikinė ligoninė) nėra išnaudotos ir gali priimti daugiau pacientų. Šiuo metu SAM sprendžia dėl PD apmokėjimo modelio keitimo. V. Vainauskas pastebėjo, kad trūksta specialistų-konsultantų prie SAM ir reikia siekti šios pozicijos atstatymo.

Apibendrinant diskusiją, galime išskirti kelias pagrindines problemas:

• stacionarinių nefrologinių paslaugų trūkumas, ypač Vilniaus krašte;
• eilių ilgėjimas poliklinikose pas nefrologą;
• nepakankamas pacientų švietimas, didelis poreikis pre-dializės mokyklų;
• nefrologijos paslaugų mažėjimas valstybiniame sektoriuje, kas gali atsiliepti tolimesniam nefrologijos progresui.

Diskusijos moderatorė                                                                                                             LNDTA prezidentė

Prof. Inga Arūnė Bumblytė