Norime pasidalinti Gyvasties organizacijos, tų kurie buvo arčiausiai, mintimis ir prisiminimais apie Auksę

 Auksė Onė Jurevičiūtė – pirmoji „Gyvasties“ prezidentė, kurios indėlis į asociacijos kūrimą ir jos tradicijų puoselėjimą yra neįkainojamas. Ji ne tik vadovavo mūsų bendruomenei, bet ir kūrė mūsų asociacijos tradicijas bei stiprino tarpusavio ryšius, kurie mus vienija iki šiol. Visada atsiminsime jos išmintį, nuoširdumą ir pasiaukojimą. Ji buvo tikra lyderė, kurios darbai neabejotinai paliks pėdsaką mūsų asociacijos istorijoje. Esame dėkingi už viską, ką ji mums paliko – tiek savo darbais, tiek šiltu bendravimu. Liūdime dėl netekties, jos atminimas liks su mumis amžinai. Auksė Onė Jurevičiūtė baigė išsvajotus žurnalistikos mokslus, baigusi žurnalistiką pradėjo studijuoti teisę – kad įgytų teisinių žinių. Jaunystėje A. O. Jurevičiūtė daug dirbo, sveikatos reikalai nebuvo prioritetas, gydytojams ne kartą teko gelbėti jos gyvybę. A. O. Jurevičiūtės sveikata visiškai pašlijo po sovietų kareivių smūgių šautuvų buožėmis, kai dar iki 1990 m. sausio įvykių su jais susidūrė tuometinėje savo darbo vietoje žurnalo redakcijoje. Sužalojimai ilgam sutrikdė sveikatą, o jautriausia jos vieta – inkstai – nustojo funkcionuoti. Daugiau nei 30 metų ji buvo dializuojama, A. O. Jurevičiūtė buvo laikoma ilgiausiai dializuojama pacientė. Paskatinta profesoriaus Balio Dainio A. O. Jurevičiūtė 1993 metų rugsėjo mėnesį įkūrė inkstų ligomis sergančiųjų asociaciją „Gyvastis“. „Pavadinimą padiktavo pats gyvenimas“, – tada sakė Auksė, prisimindama, kiek buvo nevilties, siaubo ir koks begalinis visų sergančiųjų noras išlikti. Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus dializuojami pacientai gyvendavo ligoninėse, nes dializių skyriai buvo įsikūrę tik keliuose didžiuosiuose miestuose, privažinėti į juos kas antra dieną galimybių nebuvo, o ir jų kokybė buvo prasta, pacientai jausdavosi labai blogai. „Gyvasties” įkūrėja siekė suburti nelaimės draugus, jų artimuosius ir bendromis jėgomis kovoti už inkstų ligomis sergančiųjų geresnį gyvenimą. Auksė visuomet manė, kad sergančiajam gali labai padėti toks pat sergantis, nes jiems lengviau vieniems kitus suprasti. Jai buvo svarbu ir griauti sieną tarp sergančiojo ir gydytojo, kad galėtų labiau juo pasitikėti. Žurnalistės prigimtis neišblėso ir A. O. Jurevičiūtei baigus darbinę karjerą Ji leido laikraštį, vėliau išaugusį į žurnalą, „Prošvaistė”, ligoninės darbuotojams ir pacientams leido laikraštuką „Tvinksnis“.

Apdovanojimai: Auksė Onė Jurevičiūtė iš prezidento Valdo Adamkaus gavo Sausio 13-osios atminimo medalį, Vasario 16-ąją prezidentė Dalia Grybauskaitė jai įteikė ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Karininko kryžių. „Gyvastis“

LNDTA prisideda prie šviesių prisiminimų ir reiškia nuoširdžią užuojautą šeimos nariams, bendraminčiams ir visiems pažinojusiems Auksę Onę Jurevičiūtę