Džiaugiamės įvykusia konferencija „Nefrologijai Kaune – 30 metų”, kurią organizavo LSMU Nefrologijos klinika kartu su Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija (LNDTA).
Kartu su LSMU Nefrologijos klinikos kolektyvu prisiminėme nueitą sudėtingą ir prasmingą kelią, pasidžiaugėme pasiekimais, žvilgtelėjome į ateitį.
Konferencijoje dalyvavo 137 dalyviai.
Renginio programą galite peržiūrėti ČIA.
„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, medicinoje prasidėjo ir po truputį įsivažiavo vakarietiško pobūdžio reformos: universitetinių ligoninių ir profilinių klinikų jose kūrimas, rezidentūros sistemos diegimas, šeimos medicinos specialybės steigimas, specializuotos medicinos vystymas ir kt.
Ilgametė klinikos vadovė (ir mano disertacijos vadovė) prof. Alla Baubinienė su jai būdinga energija ėmė skaldyti vieną didžiausių Akademijoje kliniką (Vidaus ligų pirmoji klinika) į 7 skirtingo dydžio profilines klinikas. Pirmiausia susikūrė galingiausios Kardiologijos ir Endokrinologijos klinikos. Jos įsikūrė naujai pastatytuose atskiruose korpusuose su profiliniais mokslinio tyrimo institutais greta. Vėliau atėjo eilė senojo centrinio korpuso klinikoms: Gastroenterologijos, Pulmonologijos, Nefrologijos, Reumatologijos, Hematologijos.
Vykstant profilinių klinikų kūrimosi procesui, pas mane atėjo Detoksikacijos skyriaus vedėjas Jonas Šurkus ir sako: „Docente, kuriame Nefrologijos kliniką. Jungiame mūsų skyrių su Nefrologijos poskyriu“. Pagalvojau ir sutikau: „Kuriam“. Padavėm paraišką. 1992 m. birželio 19 dieną išėjo įsakymas Nr. 253/189, pasirašytas Kauno Medicinos Akademijos Rektoriaus prof. V. Grabausko ir Kauno Akademinių Klinikų Vyriausiojo gydytojo L. Kondroto.
Klinikos vadovu buvau pirmuosius 20 metų, ypač sunkūs buvo pirmieji 10 metų. To laikotarpio bendradarbiai traukiasi į pensiją, o į jų vietą, baigę rezidentūrą, ateina jaunoji nefrologų karta, gimusi jau nepriklausomybės metais. Jiems sunku įsivaizduoti, kad kompiuteriai visuose kampuose, internetas su begale informacijos, mobilieji telefonai su galimybe tuoj pat susisiekti ir net pamatyti pašnekovą bet kuriame pasaulio taške, normalios darbo sąlygos su normaliu aprūpinimu vaistais ir aparatūra buvo ne visada.“
Ištraukos iš prof.Vytauto Kuzminskio prisiminimų
