Mintys grįžus iš Ukrainos

Rugsėjo 21 – 23 dienomis lankėmės Lutske, Vakarų Ukrainoje, Volynės krašte. Čia atvykome pagal ISN Sister Renal Centers programą, skaitėme paskaitas, vizitavome ligonius, susitikome su miesto meru. Didelis dėmesys tiek iš miesto, tiek iš ligoninės valdžios bei žiniasklaidos. Miesto ligoninė su 700 lovų labai švari ir tvarkinga, tačiau vieno paciento vienos paros gydymui skirta 50 euro centų! Daugelį vaistų ir tyrimų perkasi patys pacientai. Dializės skyriuje gydosi apie 100 lėtinių pacientų, HD aparatai gan nauji, yra vandens valymo įrengimai. Tačiau eritropoetiną, Fe preparatus, antihipertenzinius vaistus bei dalį tyrimų pacientas turi  pirktis pats. O jei neturi pinigų? Tada belieka tik „plika dializės procedūra“. Dauguma HD pacientų jauni ir be perspektyvos į inkstų transplantaciją. Visoje Ukrainoje kur yra 40 mln. gyventojų, su persodintu inkstu gyvena tiek pat žmonių kiek Lietuvoje su 3 mln. gyventojų.
Sumaištis, nežinia dėl ateities atsispindėjo ukrainiečių akyse ir kalbose.
Važiavome namo ir galvojome. Tik lyginant su kitais, gali įvertinti tai, ką turi.
Mes galim skirti dializes visiems kam reikia, eilė inkstų transplantacijai trumpėja, laukiančiųjų sąraše belikę mažiau 80, visus reikalingus tyrimus ir vaistus kompensuoja valstybė. Mums dabar liko spręsti socialinius klausimus. Neseniai vykusiame LNDTA valdybos posėdyje aptarinėjome neįgaliųjų  pacientų, reikalingų dializės, problemą. Siekiamybė, kad atsirastų slaugos namai su įrengtomis dializės vietomis. Taip pat lieka neišspręstas apmokėjimo už pacientų vežiojimą į dializes klausimas.Tad tokios mūsų problemos, kurios net neateina į galvą ukrainiečiams, turintiems žymiai didesnių ir sunkesnių problemų.
Na, o pas mus tęsiasi neįprastai gražus ir šiltas rugsėjis, ruduo žada visą eilę įdomių konferencijų. Net 40 LNDTA narių delegacija ruošiasi vykti į Baltijos nefrologų draugijų konferenciją Jūrmaloje.
Džiaukimės ir vertinkime tai ką turime čia, Lietuvoje.

Jūsų prezidentė
Inga Arūnė Bumblytė

Akirmirkos iš viešnagės Lutske: