Regeneracinės medicinos ekspertas Kauno klinikose

 „Atstatyti arba moksliškai kalbant – regeneruoti pažeistą organą yra sena medikų svajonė ir šiuo metu gyvename regeneracinės medicinos pakilimo laikotarpyje. Mokslininkai planuoja regeneruoti pažeistus organus keliomis svarbiausiomis terapinėmis priemonėmis – ląstelių transplantacija arba pažangios terapijos vaistais, turinčiais savo sudėtyje ląstelių“, – teigia Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas, klinikinis farmakologas prof. Romaldas Mačiulaitis.

Mokslininkai siekia žmogaus ląsteles išgryninti, padauginti ir pakeisti jų savybes taip, kad jos galėtų efektyviau atstatyti pažeistus audinius ir sutrikusias organų funkcijas – tai ir vadinama ląstelių terapija. Nors dar neseniai šie žodžiai atrodė kaip tolima svajonė, šiuo metu procesas jau vyksta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto ir Nefrologijos klinikos mokslininkai tiria ir vysto vaistus, turinčius savo sudėtyje ląstelių, skirtų gydyti inkstų pažeidimą.

„Šiame etape jau yra išskirtos kelių rūšių ląstelės – kamienines ląsteles iš raumens, riebalų ir kaulų čiulpų – ir išbandytas jų veiklumas ūminio inksto pažeidimo atveju, – naujausius pasiekimus atskleidžia prof. R. Mačiulaitis. – Rezultatai akivaizdūs – ląstelės veikia, todėl judame toliau. Šiuo metu siekiame įrodyti, kad jos veikia ne tik ūminio inkstų pažeidimo atveju, bet ir lėtinio inkstų pažeidimo profilaktikai. Tą patį, bet su kitokiomis ląstelėmis įrodinėja ir kiti pasaulio mokslininkai, kurie siekia pereiti prie šių vaistų pritaikymo žmogui.“

Ląstelių terapija gydant inkstų ligas būtų vienas iš pažangiausių ir daugiausiai žadančių terapijos metodų, tačiau tai nėra lengvas kelias.  Norint pritaikyti tokius vaistus žmogui, yra keliamos papildomos sąlygos: „Vaistai turi būti ruošiami standartizuotai, kokybiškai ir atitinkamose gamybos sąlygose, o ne įprastoje mokslinėje laboratorijoje. Taip pat reikia priderinti ląstelių pajėgumus prie konkrečios ligos poreikio. Šių metų konferencijoje „Regeneracinė medicina: iššūkiai ir galimybės“ apžvelgėme visus šiuos aspektus ir diskutavome apie tai, ką mokslininkams jau yra pavykę padaryti ir kokius klausimus dar reikia išspręsti artimiausiu metu, kad ir Lietuvoje galėtume naudotis šia modernia technologija“, – apie konferencijos svarbą pasakoja prof. R. Mačiulaitis.

Lietuvos ir pasaulio mokslininkai ieško būdų, kaip jau dabar būtų galima panaudoti ląstelių terapiją. Vienas iš galimų būdų – kaip atstatyti pažeistą kremzlės audinį ir sugrąžinti žmogų į visavertį gyvenimą ir sportinę veiklą. „Didėjantis žmonių aktyvumas, ilgesnis išgyvenamumas ir noras kuo ilgiau išlikti aktyviems reikalauja kokybiško sąnarių kremzlės atstatymo, – teigia Justinas Mačiulaitis. –  Mūsų vystomi pažangios terapijos produktai ląstelių pagrindu leis atstatyti natūraliai patvarų kremzlės audinį ir leis žmogui grįžti į pilnavertę sportinę veikla, jau nekalbant apie kasdieninius darbus.

Bendradarbiaujant su JAV, Italijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir kitais partneriais, Lietuvos sveikatos mokslų universitete atlikti ikiklinikiniai tyrimai su žmogaus ląstelėmis leis priartinti šiuos biologinius vaistus prie klinikinio taikymo sergantiems pacientams. Vien Lietuvoje per metus apie 40 tūkst. pacientų laukia kremzlės atstatymo procedūrų. Siekiant sumažinti šį didėjantį poreikį, šiuo metu yra atliekamas gautų duomenų perkėlimas standartizuotam vaistinių prototipų ruošimui, kokybės kontrolės įdiegimas, paruošimas atitikti įstatyminei bazei“ – apie inovacijas kalbėjo Justinas Mačiulaitis.

Šia tema pranešimą taip pat skaitė prof. Mitsuo Ochi – Hirosimos universiteto rektorius. Profesorius – pasaulyje žinomas ortopedijos chirurgas, paskelbęs per 500 mokslinių straipsnių anglų kalba. Mokslininkas pirmasis pasaulyje sukūrė autologinių chondrocitų, kultivuotų trimatėje sistemoje, implantavimo metodą kelio kremzlių defektams gydyti. Taip pat profesorius yra sukūręs minimaliai invazinį kremzlių gydymo būdą – autologinių mesenchiminių kamieninių ląstelių injekciją, taikant magnetinių jėgų poveikį. Nuo 2015 m. prof. Mitsuo Ochi vadovauja Hirosimos universitetui. Profesorius nuo 2002 iki 2016 m. vadovavo Hirosimos universiteto Ortopedinės chirurgijos departamentui. Jis yra Japonijos ortopedų kelio, artroskopijos ir sporto medicinos draugijos (JOSKAS) prezidentas, Šiaurės Amerikos artroskopijos asociacijos garbės narys.

Vieną iš svarbiausių pranešimų apie naujienas regeneracinės medicinos pasaulyje, gydant inkstų ligas pristatęs prof. Ryuichi Nishinakamura, yra Japonijos Kumamoto universiteto Molekulinės embriologijos ir genetikos instituto direktorius, bespecializuojantis regeneracinėje medicinoje. Profesoriaus darbų tikslas – iš išmaniųjų daugiafunkcinių kamienų ląstelių išauginti inkstus. „Mūsų pažintis su prof. R. Nishinakamura prasidėjo 2017 metais, kuomet Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė Agnė Gryguc stažavosi Kumamoto universitete. Ten gydytoja įgavo neįkainojamos patirties bei žinių, todėl glaudus bendradarbiavimas tarp Japonijos ir Lietuvos mokslininkų tęsiasi ir dabar. Profesorius maloniai sutiko atvykti į Lietuvą ir susipažinti su mūsų šalies mokslininkų atliekamais darbais regeneracinės medicinos srityje bei išsakyti savo neįkainojamas įžvalgas“, – teigia Nefrologijos klinikos vadovė prof. Inga Arūnė Bumblytė.

Lėtinė inkstų liga yra pasaulinė visuomenės sveikatos problema, pasireiškianti tokiomis neigiamomis pasekmėmis kaip inkstų nepakankamumas ir pirmalaikė mirtis. Ši liga yra diagnozuota daugiau nei 850 mln. žmonių visame pasaulyje ir yra 8-toje vietoje statistinėje mirties priežasčių lentelėje.

Profesorės Ingos Arūnės Bumblytės teigimu, didžiausią lėtinės inkstų ligos riziką turi žmonės, sergantys diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tie, kurių šeimos nariai yra sirgę šia liga. „Lėtinė inkstų liga gali būti pasekmė persirgto ūminio inkstų pažeidimo. Vien Kauno klinikose nuo 2001 m. iki 2017 m. pacientų, kuriems išsivystė sunkus ūminis inkstų pažeidimas, reikalaujantis pakaitinės inkstų terapijos (hemodializių), skaičius padidėjo daugiau nei 3 kartus. Mirštamumas nuo ūminio inksto pažeidimo, kuomet yra reikalinga pakaitinė inksto terapija, išlieka didelis ir viršija 50 proc., o daliai išgyvenusių pacientų inkstų funkcija taip ir neatsistato – vystosi lėtinė inkstų liga ir pacientas palaipsniui tampa priklausomas nuo dializių“, – statistiką įvardija profesorė.

Prof. A. Ūsas. Doktorantas J. Mačiulaitis, Prof. R. Mačiulaitis, Prof. Ryuichi Nichinakamura, Prof. Makoto Asashima ir Prof. I. Bumblytė.

INTENSYVI STAŽUOTĖ: NEFROLOGIJOS KLINIKA PASIDALIJO PATIRTIMI SU KOLEGOMIS UŽSIENIEČIAIS

Birželio viduryje į Kauno klinikų Nefrologijos kliniką pagal tarptautinę Pasaulinės nefrologų draugijos programą „Seseriniai inkstų ligų centrai“ („Sister Renal Centres“) dviejų savaičių stažuotei atvyko gydytojai iš Lucko miesto klinikinės ligoninės.

Nefrologijos klinikos vadovės prof. Ingos Arūnės Bumblytės teigimu, šios stažuotės tikslas – padėti plėtoti nefrologiją ekonomiškai silpnesnėje šalyje ir diegti joje šiuolaikišką nefrologijos tarnybos modelį. „Džiaugiuosi, kad prisidėdami prie šios programos esame žinomi tarp pasaulio nefrologų. Šis kolegų vizitas buvo labai intensyvus – iš viso aplankėme dvylika įvairių skyrių. Svečiai buvo sužavėti visų sutiktų Ligoninės gydytojų ir kitų darbuotojų draugiškumu, geranoriškumu ir profesiniais gebėjimais“, – apie vizitą pasakojo prof. I. Bumblytė. Kolegoms iš Ukrainos didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje paliko neišdildomą įspūdį. „Kauno klinikose dirba puikūs savo srities profesionalai, kurie visuomet stengiasi viską parodyti, paaiškinti ir padėti. Ypač man patiko paslaugus Nefrologijos klinikos personalas, kuris viso projekto metu – 2 savaites – suteikė mums žinių ir noriai bendradarbiavo“, – įspūdžiais dalijosi Lucko miesto klinikinės ligoninės vyr. slaugytoja Nadia Bortnik.

Bortnik teigė, kad svarbiausias vizito tikslas buvo stebėti ir periimti žinias apie nefrologinės tarnybos modelį iš Kauno klinikų nefrologų. „Mus domino ne tik darbo metodai, transplantologija, detoksikacija, bet ir pati klinika, jos veikimo principai, pavyzdžiui, kaip organizuojamas vyr. slaugytojų, kitų slaugos darbuotojų arba sanitarų darbas. Pamačiau ir sužinojau būtent tai, ko norėjau“, – kalbėjo moteris.

Kauno klinikose lankėsi ligoninės vyr. slaugytoja N. Bortnik, vyr. gydytojo pavaduotojas organizaciniais klausimais gydytojas endoskopuotojas Andrii’s Smolianinov’as ir gydytojas anesteziologas Serhii’s Letoško. Pagal minėtą „Seserinių inkstų ligų centrų“ („Sister Renal Centres“) draugijos programą Lucko miesto klinikinė ligoninė yra jaunesnioji sesuo (angl. emerging center), Bresto regioninė ligoninė – vyresnioji (angl. supporting center), o Kauno klinikos – vyriausioji (angl. mentor center). Ukraina šioje programoje dalyvauja jau antrus metus, o Kauno klinikos – 20 metų.

LSMU IR KTU BENDRO PROJEKTO REZULTATAI SUDOMINO EUROPOS NEFROLOGUS

Prof. Inga Arūnė Bumblytė,

gydytoja rezidentė Justina Kurganaitė,

Nefrologijos klinika

Gegužės 24–27 dienomis Danijos sostinėje Kopenhagoje vyko 55-­asis Europos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos (ERA­EDTA) organizuotas tarptautinis kongresas. Jame buvo ne tik skaitomos paskaitos, bet ir pristatomi naujausi klinikiniai tyrimai, o jaunieji nefrologai turi galimybę pristatyti savo mokslinės veiklos rezultatus. Ši asociacija gyvuoja nuo 1963 metų. Į kasmetinį jos organizuojamą pasaulinį kongresą suvažiuoja nefrologai ne tik iš Europos, bet ir kitų žemynų. Jame kasmet dalyvauja ir nefrologai iš Lietuvos. Šiemet Kauno klinikų Nefrologijos klinikos jaunieji gydytojai nefrologai į kongresą atsivežė net tris stendinius pranešimus. Gydytoja nefrologė Vaida Petrauskienė pristatė duomenis apie dializuojamų pacientų kraujagyslių kalcifikaciją ir su ja susijusius rizikos veiksnius („Kraujagyslių kalcifikacijos progresavimas susijęs su didesniu fosfatų ir mažesniu MGP kiekiu: vieno centro kohortinis tyrimas“, „Progression of vascular calcification is associated with higher phosphate and lower MGP levels: one centre cohort study“). Gydytoja Irmantė Štramaitytė, kuri domisi lėtine inkstų liga sergančių pacientų mityba, parengė stendinį pranešimą apie lėtinių hemodializuojamų pacientų kūno kompoziciją ir svorio netekimą lemiančius veiksnius („Svorio kritimas hemodializuojamų pacientų tarpe: paplitimas, ryšys su kūno sudėties rodikliais ir vienerių metų išgyvenamumu“, „Weight loss in chronic hemodialysis patients: prevalence, relation to body composition and survival during one year“). Trečiąjį stendinį pranešimą apie 2017–2018 m. LSMU ir KTU bendro projekto „Dializuojamų pacientų smegenų pažeidimų tyrimas atliekant neinvazinę fiziologinę smegenų stebėseną“ vykdyto bandomojo tyrimo rezultatus pristatė gydytoja rezidentė Justina Kurganaitė („First experience of noninvasive cerebrovascular autoregulation monitoring in hemodialysis patients“). Pasaulyje bandoma vertinti hemodializuojamų pacientų galvos smegenų kraujotaką, daugiausia naudojant invazinius metodus arba vaizdinius tyrimus. Tačiau minėtame perspektyviajame klinikiniame tyri-me pirmą kartą neinvaziniu metodu vertinta hemodializuojamų pacientų galvos smegenų autoreguliacija ir jos pokyčiai visos, t. y. 4 valandų trukmės, hemodializės procedūros metu. Ši neinvazinė stebėsena atlikta naudojant KTU mmokslininkų išrastą ir patentuotą ultragarsinį monitorių, taip pat vertinti smegenų oksimetrijos pokyčiai dializės metu ir jų ryšys su arterinio kraujospūdžio svyravimais. Gauti rezultatai sudomino kongreso dalyvius: ERA­EDTA komisija įvertino šį stendinį pranešimą kaip vieną iš 30 geriausių Jaunųjų nefrologų (nefrologai iki 40 metų amžiaus) platformoje (pristatyta daugiau kaip 2000 stendinių pranešimų). Vykdant minėtą LSMU ir KTU projektą ir analizuojant rezultatus daug dirbo prof. Edita Žiginskienė. Gydytojos darbo patirtis, žinios ir pastangos lėmė ir stendinio pranešimo sėkmę kongrese.Šis įvertinimas ir užsienio nefrologų susidomėjimas rodo, kad tarpuniversitetinis bendradarbiavimas ir vykdomi bendri projektai yra labia perspektyvūs, gauti rezultatai nenusileidžia užsienio mokslininkų darbams, todėl LSMU nefrologai tikisi, kad bendradarbiavimas su KTU tęsis ir ateityje.

Sveikiname

Norime pasidžiaugti kartu su Jumis. Nefrologų gretas papildė dar vienas diplomuotas kolega. Nefrologijos rezidentūros baigimo pažymėjimas įteiktas LSMU Nefrologijos klinikos rezidentui Andrejui Bura.

Nuoširdžiai sveikiname mokslo baigimo proga. Linkime, kad pasirinktas kelias pateisintų lūkesčius, o optimizmas ir gera nuotaika lydėtų kasdieniuose darbuose !

2017 m. vasario 3 d. LSMU Nefrologijos klinikos gydytoja Eglė Dalinkevičienė apgynė mokslų daktaro disertaciją „Veiksnių, nulemiančių transplantuotų inkstų ir recipientų išgyvenimą, įvertinimas“. Disertacijos mokslinis vadovas prof. Vytautas Kuzminskis. Disertaciją ginant, dalyvavo penki gynimo tarybos nariai: prof. Rytis Rimdeika (LSMU), prof. Arvydas Laurinavičius (Vilniaus universitetas), prof. Giedrius Barauskas (LSMU), prof. Mai Rosenberg (Tartu universitetas, Estija),  gynimo tarybos pirmininkas prof. Limas Kupčinskas (LSMU).

Prof. Mai Rosenberg nuomone Eglės Dalinkevičienės disertacijos duomenys labai įspūdingi, ir tai yra pirmasis ir vienintelis tokio pobūdžio tyrimas Baltijos šalyse. Jai pritardamas prof. A. Laurinavičius palinkėjo, kad ateityje būtų publikuoti ne tik bendri visos Lietuvos transplantuotų pacientų duomenys,  bet galbūt parašytas bendras visų Baltijos šalių duomenis atspindintis straipsnis. Prof. L. Kupčinskas pagyrė disertantę, kad jos ginama disertacija atitinka tuos reikalavimus, kuriuos mokslo taryba tik dabar ruošiasi patvirtinti. Gynimo tarybos pirmininkas teigė, kad šis pirmas mokslinis darbas Baltijos šalyse, kur išsamiai išanalizuoti artimieji ir tolimieji inkstųtransplantacijos rezultatai, bus kaip reprezentacinis, analizuojant Europos lygmens duomenis, ir tuo galima labai džiaugtis.

Nuoširdžiai sveikiname naują mokslų daktarę gydytoją nefrologę Eglę Dalinkevičienę!

Nuotraukoje gyd. Eglė Dalinkevičienė po disertacijos gynimo su moksliniu vadovu prof. Vytautu Kuzminskiu

Atidarytas atnaujintas Hemodializių poskyris Kauno klinikose

2016 m. vasario 2 dieną, Kauno klinikose duris atvėrė atnaujintas Hemodializių poskyris. Dabar dializės atliekamos modernesniame ir pacientų poreikiams labiau pritaikytame skyriuje.

Iš kairės: LSMUL KK Detoksikacijos sk. vadovė prof. E. Žiginskienė, LSMU Nefrologijos klinikos vadovė prof. I.A. Bumblytė, Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė, LSMUL KK generalinis direktorius prof. R. Jurkevičius

LSMUL KK Hemodializių poskyrio apžiūra

LSMUL KK Detoksikacijos sk. vadovė prof. E. Žiginskienė su slaugytojomis

Iš kairės: Vyr. slaugytoja O. Paškevičienė, prof. V. Kuzminskis, prof. I.A. Bumblytė su slaugytojomis